Nida-Klaipėda-Kaunas

Nida-Klaipėda-Kaunas

Parsisiųsti
Keliavimo būdas: Maršruto atstumas: 75 km Maršruto trukmė: 14.5 val.
Žvyrkelis: 5% Vienvėžis: 1% Vanduo: 1%

"Kur aukšti Nemuno šlaitai įsirėžę"

Keliaudami nuo Kauno link Jurbarko aplankysite XVI a. pab. renasansinio stiliaus Raudonės pilį, įlipsite į 33,5 m aukščio pilies bokštą, iš kurio atsiveria ne tik nuostabūs Nemuno lankų vaizdai, bet giedrą dieną galima pamatyti ir už keleto kilometrų stūksančią panašaus amžiaus Panemunės pilį. Nuo pilies važiuosite dviračių taku Jurbarko link, kelyje sutiksite pūpsantį Raudonėnų piliakalnį, o atvykę į Kartupėnus rasite kryžiuočių kovas menantį Kartupėnų piliakalnį. 2 km pavažiavę magistraliniu keliu pamatysite XVII a. pradžios renesansinio stiliaus rezidentinę Panemunės pilį, iki šiol labiausiai išsaugojusią architektūros autentiškumą. Dalies pilies jau restauruota. Panaromą galėsite apžvelgti iš bokšto, o pilies menėse atsiskleis unikali Panemunės pilies sienų tapyba. Keliaujant toliau į akis tikrai kris šalia kelio stovintis XVIII a. vid. liaudies architektūros statinys, buvusi Šilinės smuklė, dabar Panemunių regioninio parko direkcija; ten pat įkurta ekspozicija, liudijanti apie dar taip neseniai, iki XX a. 9 dešimtmečio klestėjusią žvejybą Nemune. Šalia šio liaudies architektūros paminklo auga šimtametė ąžuolų giraitė. Toliau dviračių takas jus atves į Skirsnemunę, kur galite aplankyti medinę Žvyrių evangelikų liuteronų ir Skirsnemunės Šv. Jurgio bažnyčias. Vis labiau artėjant Jurbarko link pravažiuosite visiškai prie Nemuno prigludusį seną žvejų kaimelį Molynę. Siūlome aplankyti Antkalniškių piliakalnį, kuris iki šiol mena lietuvių ir kryžiuočių kovas už krašto laisvę.

Smalininkuose siūlome užsukti į Senovinės technikos muziejų, o Viešvilėje pamatyti užtvanką su kaskadomis, po kuriomis vasaros metu smagu ir nusimaudyti.

Pagėgiai-Seredžius
Maršruto pradžia. Viešvilės žuvitakis
VIEŠVILĖS ŽUVITAKIAI – ŽUVŲ KELIO Į NERŠTAVIETES ATKŪRIMAS Viešvilės upė yra dešinysis Nemuno intakas. Upės ilgis 22 km. Didžioji upės dalis (apie 16 km) yra Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato ir jo buferinės apsaugos zonos teritorijoje. Tai buvusi vertinga lašišinė upė, turėjusi gausią šlakių populiaciją, kuri dėl prieškaryje ant upės pastatytų tvenkinių (Viešvilės – 4,5 ha, 2,7 km nuo žiočių ir Gulbinų – 6,7 ha, 4,2 km nuo žiočių) su žuvims nepraeinamomis užtvankomis praktiškai visiškai sunyko, kadangi žuvys negalėjo pasiekti...
Trukmė: 1 val.
Peržiūrėti
Trukmė: 15 min. Atstumas: 13 km
Seredžiaus piliakalnis
Piliakalnis įrengtas Nemuno aukštutinės terasos kyšulyje, suformuotame Pieštvės upelio. Iš šiaurės vakarų piliakalnį juosia Pieštvės upelis, iš pietų – Nemuno slėnis, iš šiaurės rytų prieina gretima aukštuma. Aikštelė beveik trikampė, pailga rytų–vakarų kryptimi, 50 m ilgio, 35 m pločio rytuose. Jos rytiniame gale supiltas 7 m aukščio, 20 m pločio pirmasis pylimas, kurio išorinis 9 m aukščio šlaitas leidžiasi į 10 m pločio, 4 m gylio griovį 4 m pločio dugnu (geriausiai...
Trukmė: 1 val.
Peržiūrėti
Veliuonos piliakalnių kompleksas
Veliuonos piliakalniai  – piliakalnių ir įtvirtinimų kompleksas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, Veliuonos miestelyje, Nemuno slėnio šlaite. Kompleksas – archeologinis – istorinis paminklas, kurį sudaro Veliuonos I piliakalnis , vadinamas Gedimino kapu , jo papilys, vadinamas Pilies kalnu arba Ramybės kalnu ir už 2,7 km į vakarus esantis Veliuonos II piliakalnis , vadinamas Pilaitėmis . Kompleksas Gedimino kapas arba Veliuonos I piliakalnis pagal tradiciją laikomas prie Veliuonos žuvusio didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino žūties vieta....
Trukmė: 30 min.
Peržiūrėti
Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Parapiją Veliuonoje 1421 m. įsteigė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas . Jai dovanoti Rūsteikonys. Bažnyčiai 1554 m. dovanoti Girdžių , Gudelių ir Pavidaujo , 1616 m. – Kavolių , Papiškių , 1665 m. – Klangių kaimai. 1579 m. minima parapinė mokykla (veikė ir XVII a.). Apie 1592 – 1597 m. Veliuonoje nebuvo kunigo. Tada iš bažnyčios buvo atimta beneficinė žemė. 1616 m. padidinta bažnyčia ir parapija. 1636 – 1644 m. Albrechtas Stanislovas Radvila pastatė naują mūrinę bažnyčią (konsekravo vyskupas Jurgis Tiškevičius ). 1686 m. K. Chšenavičius jai...
Trukmė: 1 val.
Peržiūrėti
Raudonės pilis
Raudonės pilis – rezidencinė pilis Raudonėje, dešiniajame Nemuno krante, ant stataus ir aukšto (apie 35 metrus) šlaito. Pilį sudaro trys stačiakampio plano 2 – 3 aukštų korpusai, išdėstyti U raidės pavidalu, penki apvalūs bokštai (4 kampiniai ir centrinis bokštas). Pilis sumūryta iš raudonų plytų, netinkuota. Korpusus ir bokštus puošia masyvūs konsoliniai karnizai, bokštų viršūnes – dantyti kuorai. Pilies rūmuose dabar veikia Raudonės pagrindinė mokykla. Į pilies bokštą (33,5 m aukščio) leidžiama patekti ir turistams....
Trukmė: 30 min.
Peržiūrėti
Raudonėnų piliakalnis
Piliakalnis įrengtas Raudonės upelio dešiniojo kranto kyšulyje. Aikštelė trikampė, orientuota pietvakarių – šiaurės rytų kryptimi, 37 m ilgio, 35 m pločio pietvakariuose. Jos pietvakarių krašte supiltas 40 m ilgio, 3 m aukščio, 12 m pločio pylimas, už kurio iškastas 6 m pločio, 1 m gylio griovys. Šlaitai statūs, 18 m aukščio. Išmatavimai: 160 m ilgio šiaurės – pietų kryptimi ir iki 140 m pločio. Aikštelės šiaurinę dalį nuplovė Raudonė, pietinis šlaitas link tvenkinio...
Trukmė: 1 val.
Peržiūrėti
Panemunės pilis
Prie Nemuno įsikūrusiose gyvenvietėse nuo seniausių laikų gyveno baltų gentys: sūduviai ir jotvingiai, skalviai ir aukštaičiai, žemaičiai ir kuršiai. Vėliau, kovų su kryžiuočiais metu, upės pakrantės tapo itin svarbios besiformuojančiai Lietuvos valstybei – vientisa gynybinių pilių sistema stabdė vokiečių ordino antpuolius ir neleido lengvai prasiskverbti į krašto gilumą. Manoma, kad Panemunės pilies teritorijoje galėjo būti didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytenio dvaras, čia šis garsus Lietuvos valdovas ir palaidotas. Pasak legendos, Vytenis žuvo 1315 m. puldamas Christmemelio kryžiuočių...
Trukmė: 1 val.
Peržiūrėti
Trukmė: < 10 min. Atstumas: 9 km
Šilinės smuklė
Šilinės smuklė – XVIII a. architektūros paminklas, joje įsikūrusi Panemunių RP direkcija ir informacinis centras, senovinių žvejybos įrankių muziejus. Yra stovyklavietė „Medaus slėnis“. Į rytus, link Pilies I , veda pažintinis pėsčiųjų takas, yra Šilinės ąžuolynas.
Trukmė: 1 val.
Peržiūrėti
Skirsnemunės bažnyčia
Bažnyčia :  Katalikų bažnyčia - vertingiausias Skirsnemunės architektūros paminklas, rašytiniuose šaltiniuose kaip koplyčia minima XVI a. Ji patyrė ilgą istorinę raidą, daug kartų degė, buvo atstatoma. Bažnyčioje išlikęs XVII a. varpas. Dabartinė neogotikinė Šv. Jurgio bažnyčia pastatyta 1903 m. Bažnyčiai tarnauja kunigas Egidijus Periokas. Skirsnemunė garsėja Šv. Baltramiejaus atlaidais.  Bažnyčios bokštų viršutiniai tarpsniai yra aštuoniasieniai su labai aukštomis akustinėmis angomis. Fasadinis frontonas turi laiptuotą profilį. Fasade matomi...
Trukmė: 1 val.
Peržiūrėti
Antkalniškių piliakalnis
Piliakalnis įrengtas Nemuno dešiniojo kranto kyšulyje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 38x28 m dydžio. Jos šiaurinėje pusėje supiltas lenktas 1,5 m aukščio, 10 m pločio pylimas, už kurio iškastas 8 m pločio, 1 m gylio griovys. Šlaitai statūs, 26-­30 m aukščio. Piliakalnis datuojamas II tūkstantmečio pradžia. Piliakalnį 1960 m. žvalgė Istorijos institutas. Apaugęs lapuočiais medžiais, kurie pradėti retinti. Vakarinėje piliakalnio pusėje 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lipdytos lygios...
Trukmė: 1 val.
Peržiūrėti
Jurbarko krašto muziejus
Jurbarko krašto muziejus įkurtas 1991 m. buvusių Jurbarko dvaro valdytojų, kunigaikščių Vasilčikovų svečių namuose – šiaurinėje dvaro oficinoje. Eksponatus į Jurbarką atvežė buvusios Girdžių vidurinės mokyklos mokytojai Danutė ir Vincas Norkaičiai, kurie Girdžių bažnyčios klebonijos pastate buvo įkūrę kraštotyros muziejų. 1991 m. lapkričio 3 d. atidaryta pirmoji fotoparoda, skirta Jurbarko miesto Magdeburgo teisių suteikimo 380 m. sukakčiai. 1996 m. muziejus įregistruotas kaip Jurbarko savivaldybės krašto muziejus. 2001 m. gegužės 30 d. lankytojams duris atvėrė restauruota buvusi...
Trukmė: 1 val.
Peržiūrėti
Trukmė: < 10 min. Atstumas: 7 km
Pašvenčio akmuo
Pašventys – kaimas Jurbarko rajono vakaruose, Jurbarkų seniūnijoje, prie kelio  141  Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda  sankryžos su keliu  147  Tauragė–Pašventys . Vakariniu pakraščiu teka Šventoji (kitapus  Antšvenčiai), iš šiaurės supa Karšuvos giria. Veikia Pašvenčio ir Smalininkų girininkijos.
Trukmė: 1 val.
Peržiūrėti
Trukmė: < 10 min. Atstumas: 10 km
Vandens matavimo stotis
Jurbarko rajone Smalininkus garsina ne tik didžiausia Lietuvoje ąžuolų alėja, bet ir seniausia vandens matavimo stotis. Šiai – net 200 metų. Tai vienintelė senoji stotis mūsų šalyje, kurios autentiškų stebėjimų duomenys išlikę iki šių dienų. Nors pirmoji vandens matuoklė Smalininkuose neišliko, čia tebestovi akmeniniai vandens lygiui matuoti laiptai, netoliese – stebėjimo bokštelis. Jo sienoje – žymos menančios didžiausius potvynius. Tačiau vandens matavimo stoties istorija prasidėjo gerokai anksčiau, nei siautė šiose fotografijose užfiksuotos stichijos....
Trukmė: 1 val.
Peržiūrėti
Smalininkų senovinės technikos muziejus
Smalininkai – rytiniai Klaipėdos krašto vartai. Tai palyginus nesenas miestelis, esantis ant Nemuno kranto, santakoje su Šventosios upeliu, turintis labai įdomią ir turiningą istorinę praeitį. Čia Prūsijos skalvių tautos žemė. Kryžiuočių ordinui užgrobus Prūsiją ir sunaikinus prūsų tautas ir nuolat puldinėjant Lietuvą, lietuviai buvo priversti 1422 metais sudaryti Melno taikos sutartį. Po sutarties Lietuvos riba su ordinu ėjo šalia Smalininkų Šventosios upeliu. Ši vieta vėliau tapo valstybine siena tarp Rusijos ir Vokietijos imperijų. Čia prasidėjo abu ...
Trukmė: 1 val.
Peržiūrėti